Britanijos Lietuvis

Apie "Britanijos Lietuvį":

„...1947 metų liepos 2 d. įsteigta Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjunga (DBLS) jau liepos 25-ąją išleido savaitraščio „Užsienio ir vidaus žinių biuletenis“ pirmąjį numerį. Spalio mėnesio 14-asis numeris jau vadinosi „Britanijos lietuvis“.“

Pokario lietuvių išeivių banga į Didžiąją Britaniją ėmė plaukti 1947 metų vasaros pradžioje, pasinaudodama JK darbo jėgos verbavimo programa “Westward. Ho!”. Likimo draugų, pabėgėlių “dipukų” stovyklose vystėsi glaudūs tarpusavio ryšiai ir bendruomeninė veikla. Tuo metu buvo ypač svarbu patikimas žinias apie politines permainas bei naujo gyvenimo kūrimo sąlygas. Todėl nenuostabu, kad 1947 metų liepos 2 d. įsteigta Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjunga (DBLS) jau liepos 25-ąją išleido savaitraščio “Užsienio ir vidaus žinių biuletenis” pirmąjį numerį. Spalio mėnesio 14-asis numeris jau vadinosi “Britanijos lietuvis”.

Pradžioje buvo rašoma maši¬nėle ir spausdinama rotatoriumi. Spausdinimas fotostatiniu būdu pradėtas nuo 18-ojo numerio (lapkritį). Gražiai apipavidalintas 21-asis numeris kainavo 6 pensus. Jį redagavo redakcinė kolegija. Vyriausiuoju redaktoriumi buvo A. J. Kaulėnas. „Britanijos lietuvio“ leidykla įsikūrė vakarų Londone, Lancaster Gate rajone - buvusioje arklidėje.

1949 metų 16-asis numeris jau buvo surinktas linotipu. 1950 m. sausio Nr. 4 (129) - kai kurios raidės neturėjo lietuviškų ženklų. Jo kaina – 10 pensų. Laikraštis buvo spausdinamas įvairiose spaustuvėse, ilgiausiai - pas lenkus. Nuosavoje spaustuvėje darbas pradėtas nuo 1952 m. Nr. 12.

Vyriausiais redaktoriais dirbo: M. Bajorinas, K. Obolėnas. 1952 metų rugsėjį redaktoriumi paskirtas rašytojas ir žurnalistas Bronius Daunoras (jis jau buvo pradėjęs leisti savo biuletenį Coventry mieste).

1953 metais, pasitarus su Eu¬ropos bendruomenėmis, laikraščio vardas pakeistas į „Europos Lietuvį”.

Ilgametis laikraščio redaktorius, rašytojas Kazimieras Barėnas, tą darbą perėmė 1957-aisiais, o 1973 m. perdavė agronomui Juozui Lūžai. J. Lūžai mirus 1978 metais, redakcijon laikinai grįžo K. Barėnas. Iš JAV atvažiavęs Dr. V. K. Čepas dirbo tik keletą mėnesių, o spragą ir vėl užpildė Kazimieras Barėnas. 1981-aisiais tas pareigas perėmė inžinierius J. Vilčinskas, tačiau 1983 metais jas perdavė Australijos lietuviui J. Mašanauskui. Pastarajam po kelių mėnesių grįžus į kengūrų kraštą, redaktorium tapo Vytas Keris. Jam išėjus pensijon (1984 m.), „Europos lietuvį” redaguoti ėmė Vladas Dargis.

Laikraščio leidimą visą laiką stipriai finansiškai rėmė Lietuvių namų bendrovė. Tačiau reikalai ėmė prastėti. Mėginant gerinti padėtį laikraščio leidyba perkelta Lietuvon. Tačiau „Europos lietuvis“ ten neprigijo, tad leidyba buvo grąžinta atgal į JK.

Finansiniai sunkumai privertė mažinti formatą ir 16-os puslapių laikraštį leisti kas dvi savaitės. Dauginimas - fotokopijavimo būdu. Nuo 1996 metų pradžios laikraštį redaguoja ir spausdina Henrikas Gasperas savo namuose Nottingham’e. 2001 m. pradžioje „Europos lietuvis“ tapo mėnraščiu.

Dabar, 2009 m. gruodį, paskutinis „Europos lietuvio“ numeris padėjo tašką laikraščio epochai. Su dėkingumu prisimindami visus daug triūso įdėjusius jo redaktorius, leidėjus ir bendradarbius, atsisveikiname su „Europos lietuviu“.Nuo 1947 m. liepos mėn. Iki 2010 sausio mėn. „Britanijos  lietuvis“ savo  skaitytojus džiugino jau 2623 kartus.

2010 metais iš “Europos lietuvio” pelenų, kaip feniksas, pakilo naujas, modernus, su vėliausia elektronine technika, kas mėnesį, leidžiamas žurnalas „Britanijos Lietuvis”.